Savaitgalį „Ryto“ arenoje šurmuliavus Baltijos lygos finaliniam ketvertui, Rygos TTT komandos triumfas finale prieš Kauno „Aistes-LSMU“ įtvirtino debiutinio sezono finišą. Pirmuosius metus vykusi bendra partnerystė moterų krepšinyje tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasiteisino, o jaučiama trišalė nauda optimistiškai nuteikia ateičiai, sako MultiGyn Moterų lygos direktorius Giedrius Gustas.
Anot jo, būtent jungtinės lygos modelis – viena iš išeičių, kaip pakelti moterų krepšinio lygį ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, todėl lūkesčius pateisinusi sistema turi būti toliau taikoma ir dar tobulinama.
„Prieš sezoną iškelti tikslai buvo įgyvendinti. Mums buvo svarbu pradėti šį čempionatą ir pasižiūrėti, kaip sekasi, – tinklalapiui „Moterulyga.lt“ sakė G. Gustas. – Atsiliepimai iš komandų ir žaidėjų – teigiami, visi patenkinti, taip pat latviai ir estai.
Girdėjau, jog estai kvietė, kad kitais metais finalinis ketvertas būtų pas juos. Manau, galima įvertinti gerai. Finaliniame ketverte žaidė dvi komandos iš Lietuvos, po vieną – iš Estijos ir Latvijos. Išėjo toks tikras Baltijos finalinis ketvertas.“
Trečiąją vietą Baltijos čempionate užėmė Vilniaus „Kibirkštis“, kuri pusfinalyje nusileido vėliau čempione tapusiai TTT, o mažajame finale nugalėjo Talino „Ulikool“ iš Estijos.
Ukmergės „Vilkmergė“, Klaipėdos „Fortūna“ ir Šiaulių „Šiauliai-Universitetas“ liko už finalo ketverto ribų neįveikusios ketvirtfinalio barjero.
– Kalbant apie komandų atsiliepimus, ką jos išskiria kaip šios lygos privalumą? – „Moterulyga.lt“ paklausė G. Gusto.
– Pirmiausiai, mes visi sutikome dėl vienos minties, kad visos komandos gauna patirties ir žaidžia su skirtingomis komandomis. Pas mus A divizione nėra daug komandų, latviai skundžiasi, kad su viena komanda turi žaisti daug kartų, todėl šis modelis visiems tinka ir patinka. Smagu, kad visi nori toliau žaisti, bendradarbiauti ir tą ruošiamės daryti. Aišku, yra galbūt klausimų sistemoje, nuostatuose. Tuos klausimus išsitaisius, pasidarius išvadas, galime važiuoti toliau.
– Kokios yra galimybės šiai lygai prasiplėsti?
– Džiugu, kad po truputį esame matomi ir žinomi. Galiu kol kas pasakyti tik tiek, kad domisi ir skambina man komandų vadovai iš kitų kaimynių šalių bei reiškia norą prisijungti nuo kito sezono. Reiškia jie tikrai mato naudą ir nori kartu su mumis bendradarbiauti ir žaisti bendrą čempionatą. Tokiu atveju komandų skaičius gali netgi išsiplėsti, bet dar anksti įvardinti šalis ar konkrečias komandas.
– Jungtinis čempionatas startavo be generalinio rėmėjo. Ar buvo susidomėjusių sezono metu prisidėti prie šios lygos?
– Iš tikrųjų mes buvome susikoncentravę ties Lietuvos lyga, kuriai tai yra pirmasis sezonas, kaip ir Baltijos lygai. Džiugu, kad buvome radę Lietuvos lygos generalinį rėmėją, o kitam sezonui, manau, galimybių bus netgi daugiau, kadangi generaliniui rėmėjui surasti mes turime ir Latviją, ir Estiją. Tai neturėtų būtinai būti įmonė iš Lietuvos. Esame žengę pirmąjį žingsnį, turime, ką parodyti potencialiems investuotojams. Žiūrėsime, kaip seksis ieškoti.
– Kiek žaidimas Baltijos lygoje finansiškai apkrovė Lietuvos komandas?
– Mes turime Lietuvos lygos generalinį rėmėją MultiGyn, todėl, manau, ta našta Lietuvos ekipoms nebuvo tikrai tokia didelė. To generalinio rėmėjo naudą pajautė visi klubai. Visus skaičius bus galima suskaičiuoti pasibaigus visam sezonui, žiūrėti balansą, pajamas ir išlaidas. Bet šiai diena galima pasakyti, kad finansinę naudą dėl generalinio rėmėjo turėjo visi A diviziono klubai.
– Rygos TTT klubas per sezoną apskritai nė karto nepralaimėjo. Kokie yra atsiliepimai iš šios stipriausios Pabaltijo komandos?
– Jie – prekės ženklas numeris vienas visoje Latvijoje ir Pabaltyje, tai – Eurolygos lygio komanda. Jie vieni pirmųjų išreiškė, kad jiems yra gerai žaisti šioje lygoje, jiems patinka, jie norėtų tęsti bendradarbiavimą ir žaisti bendroje lygoje. Atsižvelgiant į tai, kokią komandą šiemet turi TTT, Lietuvos klubams dar yra daug kur augti. Tą įrodo rezultatas, kad jos nė karto nepralaimėjo ir tapo čempionėmis.
Finalo apžvalga:
Rungtynių dėl trečiosios vietos apžvalga:
