Moterų lygos šeimoje – nauji nariai. Prie A diviziono prisijungė antra Klaipėdos komanda – LCC tarptautinis universitetas, o prie B diviziono – Kauno LSMU (Lietuvos sveikatos ir mokslų universitetas). Tai – studenčių pagrindu suformuotos ekipos, o tokį modelį lyga mato kaip vieną iš tvirtų ramsčių naujų komandų formavimuisi ir pirmenybių plėtrai.
Moterų lygos direktoriaus Giedriaus Gusto teigimu, Kauno ir Klaipėdos ekipos – tik pirmieji pavyzdžiai. Netolimoje ateityje šešių A diviziono komandų ratas gali gerokai išsiplėsti.
„Mums tai yra svarbu, kadangi tai – universitetai. Šiai dienai treneriai susikviečia mergaites ir treniruoja jas iki aštuoniolikos metų, o paskui jos po mokyklos baigimo, jeigu neina žaisti į kokią nors komandą, tai dingsta iš krepšinio, – tinklalapiui „Moterulyga.lt“ sakė G. Gustas. – Universitetai būtų ta platforma, kur 18-metė ar 19-metė mergaitė patraukliomis sąlygomis gali įgyti išsilavinimą ir pratęsti krepšininkės karjerą. Mes matome tokį potencialą. Aišku, paskui su diplomu eina arba į darbo rinką, arba žaidžia krepšinį, jei pavyko užsikabinti.“
Galimybę turėti moterų komandą puoselėja Kauno technologijų universitetas (KTU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), kuris statosi naują saulę. Sugrįžimą į lygą nuo B diviziono planuoja Marijampolės miestas. 2017-2019 m. antrosios lygos čempionė Alytaus „RKL-GUT.LT“ tryško ambicija brautis į A divizioną, bet mažesnis miesto finansavimas šį planą nukėlė ateičiai.
Mergaičių karta auga ir Kėdainiuose, kurių meras Valentinas Tamulis uždegė žalią šviesą moterų komandos atsiradimui, kai dabartinis jaunimas dar šiek tiek ūgtelės.
A divizione artėjančiais metais varžysis: Kauno „Aistės-LSMU“, LCC universitetas, Klaipėdos „Neptūnas“, „Šiauliai“ ir Vilniaus „Kibirkštis-MRU“, Vilniaus „Kibirkštis-VKM“. Šios ekipos, išskyrus LCC universitetą ir „Kibirkštį-VKM“, dalyvaus Baltijos lygoje, kuri nuo aštuonių komandų išsiplėtė iki vienuolikos: penkios – Latvijos, keturios – Lietuvos, dvi – Estijos.
Lietuvos komandos pirmuosius du ratus žais tik vietiniame fronte, o nuo sausio pradžios, įvertinus COVID-19 situaciją, klubai startuos Baltijos pirmenybėse.
B divizione kovos: Alytaus „RKL-GUT.LT“, Kauno KM „Žalgiris“, Kauno LSMU, Kauno „LSU-Kaunas“, „Patriotės“, Panevėžio „Naftėnas-R.Sargūno SG-SC“, Vilniaus „Tiketa“, Vilniaus „Svaja“, Vilniaus universitetas ir Vilniaus „VK-Kamanė“. Rungtynės bus organizuojamos atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimus ir nurodytas gaires.
Direktorius G. Gustas su tinklalapiu „Moterulyga.lt“ taip pat pasidalijo mintimis apie naują A diviziono dalyvę, permainas „Kibirkšties-MRU“ vadovybėje ir COVID-19 pasekmes.
– Lygos posėdyje buvo diskutuojama dėl pirmenybių vykdymo sistemos. Ką nutarėte? – „Moterulyga.lt“ pasiteiravo G. Gusto.
– Sistema išlieka ta pati. Buvo pasvarstymų – grįžtame prie finalo ketverto varžybų ar finalo serijos. Vis dėlto liekame prie serijos, kadangi pirmąjį sezoną buvo finalo ketvertas, antrąjį – serija, bet to antrojo neužbaigėme ir nepatikrinome formato. Pusfinaliai – iki dviejų pergalių, finalai dėl trečios ir pirmos vietų – iki trijų pergalių.
Baltijos lygoje irgi daugėja komandų: praeitais metais buvo aštuonios, dabar – vienuolika. Komandos ir žaidėjos tikrai mato naudą. Lygoje turime Eurolygos lygio komandą, Rygos TTT, ir džiaugiamės, jog praėjusią vasarą 11-u šaukimu WNBA biržoje iš Baltijos lygos buvo pakviesta krepšininkė Kitija Laksa (iš Rygos TTT). WNBA atrodo kaip ir toli, bet tuo pačiu ir arti (šypsosi).
– Ar LCC universiteto komanda bus sudaryta tik iš studenčių merginų?
– Greičiausiai tai bus tik studentės. LCC stiprybė – geromis sąlygomis siūlomas pasaulinis išsilavinimas, vis tik universitetas turi gerą vardą. Jie taip pat dar gali iš užsienio prisitraukti krepšininkes, bet vėlgi dėl pandemijos neaišku, kaip bus su užsienietėmis – atvažiuos ar ne. Aišku, bus taikomas apribojimas, kad daugiausiai gali būti keturios legionierės.
– Naujasis „Kibirkšties-MRU“ direktorius Justas Jankauskas užsiminė apie išsikeltą ilgalaikį tikslą žaisti Eurolygoje. Kiek tai yra realu?
– Vadovas – jaunas, ambicingas. Jeigu iš karto pradeda kelti tokius tikslus, gal ir gerai. Prisideda spaudimas miestui finansavimo klausimu, kadangi su tokiu biudžetu, kokį „Kibirkštis-MRU“ turi dabar, Eurolygoje nebūtų, ką veikti. Justas jau yra pradėjęs dirbti, turbūt ir prieš ateinant pasigilino į situaciją, ir ne be pagrindo deklaruoja tokius tikslus ir idėja.
Jau prieš šį sezoną buvo ieškoma galimybių dalyvauti Europos taurėje, reiškiasi, ketinimai – rimti. Manau, kad žaidimas Europos taurėje – realus, o vėliau galbūt ir Eurolygoje. Tikimės, kad ambicingas, jaunas, vadybos patirties turintis vadovas nuveiks kažką gero ir toje komandoje.
– COVID-19 padariniai neabejotinai kirto per visų klubų kišenes, buvo pasigirdusios kalbos stipriai mažėjantį „Aisčių-LSMU“ biudžetą. Kokia yra situacija?
– Sunku dar pasakyti. Kaune turėtų būti viskas tvarkoje. Aišku, konkrečių skaičių dar nežino, bet jie gavo signalą, jog orientuotųsi į praeito sezono skaičius. Bendrai kalbant, manau, ir taip moterų komandos buvo neįvertintos, finansavimas – juokingai mažas daugumoje miestų. Kiek stipriai paveiks ir ar stipriai bus sumažinta, sunku pasakyti, nes mes neturime įtakos šioje vietoje, tai – miestų merų ir tarybų sprendimas. Apskritai, jos yra neįvertintos. Nemanau, kad tai – ta vieta, kur jos turėtų kentėti dėl biudžeto mažinimo ar dar kažko.
