Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ stovykloje tarpsezoniu nutūpusi Jacqueline Luna-Castro jau pirmąjį „Huawei Moterų lygos“ sezono mėnesį tapo viena iš sostinės klubo lyderių.
Jacqueline Luna-Castro
| Komanda: |
Vilniaus Kibirkštis-MRU |
| Pozicija: | C |
| Amžius: | 27 |
| Ūgis: | 190 cm |
| Gimimo vieta: | Meksika |
27-erių Meksikos rinktinės krepšininkė savo žygį pirmenybėse pradėjo įsirašydama dvigubą dublį, o per trejas rungtynes rinko po 14,3 taško, 7,8 atkovoto kamuolio, 1,3 rezultatyvaus perdavimo ir 14,8 naudingumo balo.
Jos vedama „Kibirkštis-MRU“ laimėjo visas trejas mėnesio rungtynes, įskaitant ir principinį mūšį su Kauno „Aistėmis-LSMU“, o 190 cm ūgio puolėja sulaukė ir asmeninio įvertinimo – buvo pripažinta naudingiausia „Huawei Moterų lygos“ spalio mėnesio žaidėja.
„Buvo netikėta, kadangi asmeniniai apdovanojimai nėra mano siekiamybė, todėl net negalvojau apie tai, – tinklalapiui „Moterulyga.lt“ sakė J. Luna-Castro. – Mano nuolatinis tikslas – daryti tai, ko reikia komandos pergalėms. Man asmeniškai nėra nieko geriau nei skinti pergales ir laimėti titulus. Tačiau smagu sulaukti ir asmeninio pripažinimo dėl sunkaus darbo, kurį aš įdedu.“
Individualūs pripažinimai J. Luna-Castro nėra svetimi. Save krepšinyje atradusią meksikietę asmeniniai įvertinimai pradėjo lydėti dar tik besimezgant profesionalės karjerai: vidurinės mokyklos laikais ji buvo pripažinta geriausia Pietų Aidaho konferencijos metų krepšininke ir Aidaho valstijos metų žaidėja.
Šalia šių apdovanojimų pildėsi komandiniai ir lygų MVP įvertinimai – nuo jaunimo lygio iki aukščiausiųjų pirmenybių.
„Tokio apdovanojimo sulaukiau ne kartą per savo karjerą, bet iš tikrųjų nėra taip, kad aš juos intensyviai sekčiau“, – pasakojo J. Luna-Castro.
„Kibirkščiai-MRU“ per pirmąjį sezono mėnesį teko iššūkiai ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Dėl klube įsisukusio koronaviruso krepšininkėms teko užsidaryti į karantiną, dėl kurio komanda liko be rungtynių net 22 dienas.
Tačiau tai neišmušė vilniečių iš pergalių kelio bei sugrįžusios Gitauto Kievino auklėtinės užtikrintai nugalėjo čempionų titulą ginančias „Aistes-LSMU“ (82:67) ir savojo žaidimo ieškančias „Šiaulių“ krepšininkes (79:50).
J. Luna-Castro pasidžiaugė, jog prie visų aplinkybių komandai pavyko progresuoti.
„Praėjęs mėnuo mums buvo sėkmingas kaip komandai – nepralaimėjome ir progresyviai dėjome žingsnius į priekį bendrame tobulėjime, – tinklalapiui „Moterulyga.lt“ kalbėjo J. Luna-Castro. – Pirmuose susitikimuose mes daug klydome, bet būtent iš to ir susideda mokymosi ir viena kitos supratimo procesas.
Svarbiausia, jog per kiekvieną kėlinį ir kiekvienas rungtynes mes sugebėjome įvesti korekcijas, kurios leido išvengti anksčiau darytų klaidų. Būtent tokiu keliu turime eiti, jeigu norime tapti stipria komanda ir turėti puikų sezoną. Panašiai pasakyčiau ir apie savo asmeninį žaidimą. Yra daug dalykų, kuriuos vis dar galiu atlikti geriau, ypač gynyboje, bet džiaugiuosi, jog bendras žaidimas gerėja kas kiekvienas rungtynes.“
Penktąjį profesionalų karjeros sezoną pradėjusi J. Luna-Castro Lietuvoje nusileido spėjusi pažaisti trijuose skirtinguose žemynuose: Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Australijoje.
Rungtyniaudama Senajame žemyne, vidurio puolėja buvo visai arti Lietuvos, kai 2016-2017 metais Suomijoje dominavo Kouvolos „Kouvottaret“ ekipoje, per rungtynes rinkdama po 14,6 taško, 10,1 atkovoto kamuolio, 1,2 blokuoto metimo ir 19,4 naudingumo balo.
Jai taip pat teko save išmėginti Graikijos ir Ispanijos pirmenybėse. Žaidimas kitoje Atlanto pusėje J. Luna-Castro atskiria nuo mylimos šeimos ir artimųjų, stipriai palaikančių ją bet kuriame pasaulio kampelyje.
Aistringai už puolėją sergantiems artimiesiems problemų nesudaro ir tiesioginiai rungtynių stebėjimai, kurie Meksikos laiku kartais vyksta rytais.
„Mano didžiausi fanai, neabejotinai, yra šeima ir artimiausieji draugai, – sakė J. Luna-Castro. – Net negaliu sakyti, jog aistringiausiai serga tik tėvai, kadangi tiek tetos, dėdės ir geriausi draugai keliasi ypatingai anksti, jog pažiūrėtų mano rungtynes. Suprantu, kad dėl rungtyniavimo kitoje pasaulio pusėje aukoju galimybę būti su jais, tačiau džiaugiuosi, kad jie supranta, jog krepšinis – mano aistra ir darbas.
Taip pat sulaukiu daug palaikymo iš Meksikos krepšinio sirgalių ir iš žmonių, kuriuos sutinku keliaudama ir žaisdama krepšinį. Pavyko susidraugauti su nuostabiais žmonėmis, kurie seka mano rezultatus ir palaiko, kad ir kur bežaisčiau.“
Lietuvoje kojas apšilusi J. Luna-Castro džiaugiasi, jog „Kibirkšties-MRU“ komanda jos karjeroje – ne išimtis: legionierę supa draugiškas ir paslaugus kolektyvas – nuo žaidėjų iki personalo narių.
Prie asmeninės meksikietės ramybės stipriai prisideda ir tai, jog pasaulį kaustant COVID-19 pandemijai, ji Lietuvoje gali gyventi savo didžiausia aistra – krepšiniu, apie kurio gilias tradicijas šalyje pasidomėjo prieš priimdama „Kibirkšties-MRU“ pasiūlymą.
Aukštais tikslais save nuolatos į priekį stumianti J. Luna-Castro Lietuvoje nenorėtų besikartojančios 2019 metų patirties, kai Australijoje ir Puerto Rike jos komandos krito čempionatų finaluose.
Pačioje karjeros pradžioje vidurio puolėja su Ojinagos „Soles“ laimėjo 2016 metų Meksikos čempionatą, o vėliau tik su šalies nacionaline komanda FIBA „CentroBasket“ turnyruose pasidabino sidabro ir bronzos medaliais.
„Tikiuosi, jog turėsime labai sėkmingą sezoną, – tinklalapiui „Moterulyga.lt“ teigė J. Luna-Castro. – „Kibirkšties-MRU“ komandoje mums tikrai pasisekė dėl suburto puikaus štabo ir talentingų žaidėjų bei labai gerai visi sutariame. Dėl tokios komandos atmosferos krepšinis tampa daug malonesnis ir tai veda į pergales. Bandau koncentruotis į trumpalaikius uždavinius bei negyventi sezono pabaigos tikslais. Tikiu, jog tai mums padės tobulėti kas savaitę, o metų pabaigoje visa tai pasiteisins.“
