Šiaulių „Šiaulių-Vilmers“ ekipa 2021-2022 metų sezoną pasitiko gerokai atsinaujinusi. Vienas iš pagrindinių pasikeitimų – naujasis ekipos vyriausiasis treneris Tomas Keršis. Strategas pakeitė pastaruosius dvejus metus prie komandos vairo stovėjusį Romualdą Petronį.
Šiaulietės sezoną pradėjo dviem pergalėmis „Douglas Baltijos čempionate“ bei viena pergale „Huawei Moterų lygos“ čempionate. Vis tik spalio 19 dieną nutrūko nepralaimėtų rungtynių serija, kuomet Šiaulių klubo krepšininkės po įtemptos kovos „Douglas Baltijos čempionate“ turėjo pripažinti Kauno „Aisčių-LSMU“ pranašumą.
Nepaisant solidžios pradžios, komandos strategas T. Keršis teigė, kad komandos komplektacijoje yra spragų, trūksta svarbų vaidmenį atlikti turinčios krepšininkės, tačiau pasitempti turi likusios žaidėjos.
„Viena iš pagrindinių žaidėjų, kuriai buvo numatytas svarbus vaidmuo, Ana Hernandez Gil, ji atvažiavo pasiruošusi, tačiau atsinaujino sena trauma, kurios gydymas yra labai komplikuotas ir dabartinėmis žiniomis ji nusprendė baigti krepšininkės karjerą, – sakė T. Keršis. – Dėl šios priežasties mums trūksta žaidėjos svarbiam vaidmeniui, kadangi sezonas tik prasidėjo, rinkoje nėra laisvų žaidėjų, tai jaučiame, kad nesame visos sudėties.
Stengiamės ieškoti papildymo. Tikrai nesame stipriausio pajėgumo, trūksta svarbios žaidėjos, o likusiomis merginomis, manau, turime tik pasidžiaugti. Žaidėjos stengiasi tobulėti, yra įdomus poros vyresnių ir jaunesnių žaidėjų junginys, kurios gana gerai papildo viena kitą. Visomis likusiomis žaidėjomis esame labai patenkinti.“
Šiaulių klubo strategas tikino, kad komandos pasiruošimas sezonui nebuvo pats lengviausias, tačiau tuo pačiu džiaugėsi merginų nusiteikimu ir teigė, kad skųstis negalima.
„Iš vienos pusės, turime suprasti, kad reikia labai daug kantrybės. Komandai, pradedant nuo trenerio ir žaidimo stiliaus, viskas nauja, tai nėra standartinis pasiruošimas sezonui, – pasakojo T. Keršis. – Neturime žaidėjų iš praėjusių sezonų, kurios galėtų pamokyti koleges. Yra vienoks darbas, kuomet kažką parodai ir tos žaidėjos tai pademonstruoja. Tas mokymosi procesas būna daug spartesnis.
Taip pat kelios žaidėjos vėlavo atvykti dėl įvairių priežasčių, turime kelias problemas dėl traumų, tad pasiruošimas nebuvo be iššūkių, bet didžiąja dalimi stengiamės atsigriebti po prarasto laiko dėl traumų ar kitų priežasčių. Iš klubo pusės jaučiame pasitikėjimą ir kantrybę, kad galime po truputį gerinti savo žaidimą, tad jausmas dvejopas.
Treneriams visada norisi galvoti, kad per tą pusantro mėnesio buvo galima truputėlį toliau nukeliauti, bet iš kitos pusės, įvertinus visas aplinkybes, nelabai galime skųstis. Merginų atsinešimas yra nepriekaištingas, noras įsisavinti, noras patobulėti, noras susižaisti, noras priimti informaciją yra tikrai didelis, dėl šios priežasties yra kuo džiaugtis.“
Nepaisant A. Gil išvykimo, komandoje žaidžia trys legionierės – Donica Cosby, Katrina Trankale ir Ahyiona Vason. Paklaustas apie jų įsiliejimą į komandą, T. Keršis atviravo, kad žaidėjoms skirtingai sekasi prisitaikyti prie žaidimo filosofijos ir lygio, tačiau tiki, kad ankščiau ar vėliau šios krepšininkės duos naudos komandai.
„Kiekviena turbūt skirtingai. Vienai galbūt reikia daugiau laiko, kitai – mažiau. Jos visos yra visiškai skirtingos dėl savo turimos patirties, žaidimo stiliaus, – teigė strategas. – Renkantis jas, buvo labai kruopščiai atsižvelgiama į tai, ko reikės komandai, ir kokias savo kompetencijas ir savybes jos įneš į komandą.
Norėjosi turėti daugiau lietuvių, ir į tam tikras pozicijas stengėmės pasikviesti lietuves, norėjosi turėti mažiau užsieniečių nei dabar turime, tačiau nebuvo lengva kitas merginas įkalbėti, todėl turėjome pasikliauti legionierėmis.
Nenoriu įvardinti pavardžių, iš vienų galbūt tikimės gerokai daugiau, suteikiame dar šiek tiek laiko įsivažiuoti, kitos žaidėjos daugiau atneša naudos, bet sezonas ilgas, tikrai jų visų pagalbos reikės. Tikime, kad tas savybės, kurių ieškojome žaidėjose, mes suradome. Dėl tos priežasties negalime žaidėjų vertinti blogai ir visada stengsimės ieškoti būdų, kaip jos galėtų atnešti dar daugiau naudos komandai.“
T. Keršis pastaruosius dvejus metus dirbo Estijoje, tačiau jautė, kad jau yra laikas grįžti į Lietuvą. Ši informacija netruko pasiekti Šiaulių klubo savininko Artūro Nacicko, kuris pasiūlė būtent T. Keršiui stoti prie „Šiaulių-Vilmers“ komandos vairo.
„Šiaulių klubo savininkas yra A. Nacickas. Jį pažįstu jau daug metų. Kartas nuo karto vis pabendraujame, – pasakojo treneris. – Po dvejų metų Estijoje labai norėjau sugrįžti į Lietuvą, A. Nacickas sužinojo, kad noriu grįžti, aš taip pat norėjau rasti tinkamą vietą, kur galėčiau dirbti. Čia kaip menininkui reikia geros drobės.
Ryšis tarp mano tikslų bei norų, tarp žaidėjų ir klubo pastangų sudaryti tinkamas sąlygas tikrai buvo. Tai atrodė kaip pasirinkimas numeris vienas. Didelių dvejonių nebuvo. Užsiminėme vienas kitam, kad galbūt būtų galimybė, ir galiausiai susitarėme.“
Tai bus pirmasis T. Keršio sezonas treniruojant moterų krepšinio klubą. Nors iš kolegų sulaukė skirtingų patarimų ir perspėjimų dėl skirtumų tarp moterų bei vyrų krepšinio, pats strategas tikina, kad didelių pokyčių nemato, o svarbiausias dalykas – ryšis tarp trenerio ir žaidėjų.
„Klubą treniruojant – taip, pirmas kartas, stovyklose įvairiose, individualiose treniruotėse dirbant su moterimis ir jaunomis merginomis šiek tiek patirties turiu, – sakė T. Keršis, su Šiaulių ekipa pasirašęs sutartį pagal formulę 2+1. – Esu dirbęs įvairiose šalyse, įvairiose stovyklose, bet taip, kad treniruočiau klubą nuo sezono pradžios, tai pirmas kartas. Kažkiek save laikau pirmakursiu treneriu, naujoku.
Daug kolegų mane sveikino gavus šį darbą ir davė patarimų, kad čia yra visai kita sporto šaka, kad manęs laukia visiškai kiti iššūkiai. Kiek žmonių, tiek nuomonių, skirtingų požiūrių ar patirčių. Aš jau ne vieną kartą esu sakęs, kad, mano nuomone, krepšinis yra krepšinis ir kažkokių didelių skirtumų tarp vyrų bei moterų krepšinio nėra. Tai yra mitas. Pagrindo tam turbūt yra labai mažai.
Trenerio darbas nėra tik kryžiukų ar nuliukų braižymas ant lentos bei pasakymas, kur reikia bėgti, iš kurios pusės mesti į krepšį. Treneriui yra labai svarbu užmegzti santykį su žaidėjais, žaidėjomis ir tas ryšis yra vienas iš pagrindinių faktorių.
Nesinori prisikalbėti, tačiau toks įspūdis, kad merginos šioje komandoje yra tinkamų charakterių, tinkamų požiūrių. Visos jos yra skirtingos, tačiau su kiekviena iš jų pavyksta užmegzti tam tikrą ryšį. Manau, kad jos jaučia mano tikėjimą jų galimybėmis, aš jaučiu jų norą tobulėti ir tikėjimą mano idėjomis.
Tokie iš anksto numatyti iššūkiai, mano nuomone, yra labiau mitas nei realybė. Jaučiu, kad man pavyksta prisitaikyti ne sunkiau nei bet kurioje kitoje situacijoje. Ar tai būtų Estija, Lenkija, vyresni vaikinai, jaunesni vaikinai, veteranai. Visur reikia prisitaikyti ir tas mano prisitaikymas yra panašus, kaip ir kitiems buvusiems iššūkiams.“
Sezoną Šiaulietės pradėjo trimis pergalėmis ir vienu pralaimėjimu, T. Keršis teigė, kad pergalės džiugina, tačiau sustoti negalima, laukia dar daug darbo ir tobulėjimo.
„Pergalės yra smagu, mes tikrai sunkiai dirbome, kad turėtumėme galimybę laimėti, bet žinote, stengiuosi negyventi ateitimi ar praeitimi. Stengiuosi gyventi dabartimi, – sakė strategas. – Mano treniravimo stilius galbūt kiek skiriasi nuo kitų trenerių. Kiek tenka išgirsti iš krepšininkių ir krepšininkų bei kolegų trenerių, aš nesistengiu visko, ką veiksime per sezoną, užkrauti per pirmas dvi ar tris savaites. Aš tokiais etapais stengiuosi vis po truputį judėti, kažką naujo pridėti.
Pasiruošimo sezonui eigoje gal kažkiek pavyko nuspėti kokių dalykų mums reikės norint pasiekti tas pirmas pergales, atsirinkti teisingus dalykus, nuo kurių pradėti treniruotes. Aišku, tie rezultatai neateina be merginų noro, tikėjimo ar įgyvendinimo aikštelėje. Iš šios pusės džiugu, kad visiškai neprašovėme pro šalį ir to, ką nuveikėme, užteko. Aš merginoms sakau, kad būtų nusiteikusios. Dar kažkur du trečdaliai įvairiausių dalykų, kurios turime išmokti, mūsų laukia sezono eigoje, ateinančiose savaitėse ir mėnesiuose.
Nesinori sakyti, kad žaidėme gerą krepšinį ir to mums užteks. To tikrai mums neužteks. O kokiu greičiu mes sugebėsime eiti į priekį ir praturtinti savo žaidimą priklausys nuo mūsų visų, traumų, fizinės kondicijos, sezono eigos. Tikėkimės, kad COVID-19 nesutrukdys sezono. Šiais laikais planavimas yra labai sudėtingas. Vertinant žaidimą, iš to mažo arsenalo, ką mes demonstruojame, tikrai išspaudėme daug, bet labai tikiuosi, kad šis arsenalas jei ne du, tai tris kartus dar turėtų padidėti.“
Paklaustas apie tikslus, T. Keršis teigė, kad niekada negalima planuoti toli į priekį, reikia stengtis išnaudoti tai, ką turi dabar ir koncentruotis į artimiausias rungtynes.
„Čia žurnalistų labai mėgstamas klausimas. Klubas turi tam tikras savo vizijas. Planuok neplanavęs, yra labai sudėtinga, – sakė treneris. – Aš stengiuosi nuolatos laikytis tokios filosofijos, kad žiūri viena diena į priekį, vienas rungtynes į priekį. Tokiais mažais ciklais einu pirmyn.
Turime ir sezono, ir mėnesio planus, bet pergalių ar užimtų vietų negali planuoti. Jeigu tik susikoncentruosi į vietas, tuomet tai gali atsisukti prieš tave. Nepasieksi užsibrėžtos vietos – bus liūdesys. Pasieksi, sakykime, pusfinalį, pajausi, kad tikslai pasiekti, šiek tiek atsikvėpsi ir galbūt atimsi iš savęs galimybę pasiekti dar daugiau.
Turint tokios patirties, jau daugiau nei 10 metų dirbu krepšinyje ir galiu pasakyti kokie tikslai yra šiam vakarui, šiai savaitei, o toliau niekada neturėsiu atsakymo.“
Penktadienį Šiaulių komanda atvyksta į Vilnių, kur nuo 17.30 val. susitiks su vietos „Kibirkšties-VKM“ krepšininkėmis.
