Nuotr.: D. Lukšta
Nuotr.: D. Lukšta
Nuotr.: D. Lukšta
Nuotr.: D. Lukšta
Nuotr.: D. Lukšta
„Betsafe-Baltijos lygos“ pusfinalį tarp Rygos TTT ir RSU komandų iš pirmųjų eilių atidžiai stebėjo Vilniaus „Kibirkšties“ treneris Gitautas Kievinas. Jis, diskutuodamas su pašonėje sėdinčia asistente Sandra Linkevičiene, aptarinėjo būsimus finalo varžovus.
TTT komanda dar iki ilgosios pertraukos įgijo dviženklę persvarą (37:24), o emocijų pliūpsniais ir sėkmingais epizodais savo komandos drauges užkrėtusi 28-erių įžaidėja Ilze Jakobsone aiškiai parodė su kokiu tikslu atvažiavo į Birštone vykstantį Baltijos lygos finalo ketvertą.
„I. Jakobsone – pusė jų komandos. Jūs pažiūrėkite, kaip ji veda rungtynes, kaip ji užvedinėja komandą ir sugeba perteikti emocijas, – dar nežinodamas, bet nujausdamas finalo oponentą ilgosios pertraukos metu įspūdžiais dalinosi G. Kievinas. – Įžaidėja su Eurolygos ir Europos taurės patirtimi. Tai yra didelis didelis pranašumas jų pusėje.“
Galiausiai TTT ekipa 73:48 įveikė RSU ir žengė į finalą, kuriame šį sekmadienį 15.30 val. mes iššūkį „Kibirkščiai“.
Pastaroji pusfinalyje 80:72 prašoko „Neptūno“ barjerą.
Po laimėto „Betsafe-Baltijos lygos“ pusfinalio G. Kievinas su moterulyga.lt pasidalino mintimis apie pasiruošimą finalui, TTT lyderę, darbą su Gintare Petronyte bei sezono duobę nulėmusį faktorių.
– Gitautai, pirmąja pusfinalio dalimi su „Neptūnu“ tikriausiai nelikote patenkintas. Kiek tokia pradžia jums buvo netikėta?
– Mums išėjo į naudą atsilikinėjimas pradžioje. Vien dėl to, kad dažniausiai pradedame pirmauti, pametame rungtynes ir leidžiame varžovams grįžti. Šiandien gavosi atvirkščiai, kai buvome besivejančių vaidmenyje ir išlaikėme ilgesnį laiką kokybišką krepšinį. Šaltas dušas buvo į naudą. To tikėjomės.
– Dabar kai kalbamės, antrajame pusfinalyje po dviejų kėlinių TTT pirmauja 13 taškų persvara prieš RSU. Ar prieš pusfinalį darėte namų darbus finalui, ar visiškai nežiūrėjote taip toli?
– Turime susirinkę rungtynių bazę, kurią susirinkome iš anksčiau. Vis tiek kiekvieną varžovą analizuojame ir turime vaizdo įrašų bazę. Po pusfinalio kažkiek ją atnaujinsime, jie jau turi keletą naujų derinių. Tiesiog prie senų vaizdo įrašų prijungsime naujus derinius. Išsiaiškinsime, kaip ginamės.
– Ar pasibaigus antrajam pusfinaliui tarp Rygos komandų turėsite pakankamai laiko pasiruošti finalui?
– Aš manau, kad užteks laiko pasiruošti. Man to poilsio mažiausiai reikia, nes žaidėjos rungtyniavo. Jos vargo, todėl dabar pasiilsės. Aš pasiilsėsiu, kai numirsiu. Viskas yra labai paprasta – žaidėjos atidirba aikštelėje, o aš turiu atidirbti už aikštelės.
– Kaip TTT klubui pavyko prisivilioti tokio lygio žaidėją kaip Ilze Jakobsone, kuri pirmoje pusfinalio pusėje demonstruoja aukščiausią klasę?
– Ji šiemet žaidė prieš mus Europos taurėje „Maccabi“ komandoje. Kai tik „Maccabi“ iškrito iš Europos taurės, ji iš karto prisijungė prie Rygos TTT. Kaip pas mus išvažiavo Laura Juškaitė po paskutinių pralaimėtų rungtynių prieš prancūzes, taip ir Elze Jakobsone prisijungė prie TTT.
– Kas šį sezoną jūsų komandoje yra ta emocinė lyderė?
– Kartais aš tos emocinės lyderės pasigendu. Per daug esame ramios. Kai žaidi prieš Klaipėdos LCC komandą, tai jauti, kad tą vaidmenį užima sesės Pereiros Dias. Jos duoda džiazo kaip netingi. TTT komandoje matome Ilze Jakobsone šėlsta, ar ta pati Gunta Baško leidžia emocijas. Tas įkvepia kitas žaidėjas. Manau, kad toks emocijas kažkiek turi būti iš žaidėjų pusės.
– Ar kitos žaidėjos sudėtingose situacijose per daug nesidairo į Gintarės Petronytės lyderystę?
– Galiu pasakyti, kad nesvarbu, ar būna sudėtinga ar nesudėtinga situacija, kamuolį gavusi G. Petronytė įvertina situaciją. Duok, Dieve, Lietuvai įžaidėjų su tokių IQ. Tokiu atveju Europos čempionatą matytume greičiau negu planuojame. Tu paduok jai bet kada kamuolį, ji padarys geriausią sprendimą. Jeigu ją dvigubins, ji suras tave laisvą, reikės tik pataikyti į krepšį. Jeigu jos nedvigubins, tai ji pasidarys taškus pati. Čia varžovams tikrai yra didelis rebusas, ką daryti toje situacijoje stabdant ją. Nežinau, aš asmeniškai prieš ją žaisti nenorėčiau. Šiuo metu prieš ją priešnuodžių nėra.
– Ką šį sezoną tokio aukšto kalibro žaidėjos treniravimas jums davė kaip treneriui?
– Be abejo, kad davė daug. Aš niekada nesu turėjęs tokio aukšto lygio žaidėjos komandoje. Tu pamatai, kad tas krepšinis tampa įvairiapusiškesnis turint tokio kalibro žaidėją. Prijungus dar dvi ar tris Eurolygos ar Europos taurės krepšinio mačiusias žaidėjas, būtu neįveikiama komanda ir Europoje. Tai visomis prasmėmis yra komandos lyderis.
Tu kaip treneris sugalvoji vienaip, tačiau jeigu jai taip yra nepatogu, ji pasako, jog jai yra negerai. Mes keičiame ir žiūrime, kaip jai būtų geriau. Ji mačiusi aukščiausio lygio krepšinio. Aš nesu tironas ir nenoriu, kad viskas būtų pagal manę. Aš esu priverstas atsižvelgti į žaidėjas, ieškoti būdų, kad joms būtų patogu. Nuo savo filosofijos labai nenukrypsti, bet žaidėjomis tiki ir leidi joms pasireikšti.
– Kaip galėtumėte apibendrinti sezoną Europos taurės turnyre?
– Man tai davė tikrai nemažai patirties. Žaidėme prieš pajėgias komandas. Visi tie treneriai buvo labiau patyrę negu aš. Man tikrai buvo ko pasimokyti iš jų. Kažkokių niuansų pasivogti, perdaryti savaip ir įdėti į savo filosofiją. Man kaip treneriui tai buvo labai didelis žingsnis. Žaidėjoms taip pat. Pamatėme, kad galime žaisti Europos taurėje kaip lygus su lygiais. Mes su visomis komandomis kovėmės ir tai labai sveikintina, kai turime tik vieną legionierę. Žaidėme tik su vietinėmis žaidėjomis. Tiek man, tiek žaidėjoms tai buvo geras Europos taurės sezonas.
– Dėl kokių priežasčių turėjote priekaištų vienintelei legionierei Rachel Theriot, kuri didžiąją sezono dalį praleido dėl traumos?
– Jos ta koja yra traumuota. Dėl to niekas nesikeičia. Jeigu ji gauna treniruočių krūvio, tai po rungtynių ta koja velkasi ir vėl prasideda skausmai, kurie persikelia į kitą mačą. Gaunasi taip, kad po rungtynių jai reikia laisvų dienų, o aš turiu 10 žaidėjų. Vienai iš jų iškritus iš rikiuotės, aš nebeturiu normalaus treniruočių proceso. Todėl mes raginome ją treniruotis, kad ji dirbtų tiek, kiek gaunasi. Siekėme palaikyti jos žaidybinį ritmą, nes žaidėjos buvo pametusios jį. Reikia prisiminti, kad iš tų likusių 9 buvo 5 aukštaūgės. Kaip tą procesą sureguliuoti, kai turi tik 4 mažytes? Todėl šiek tiek ir įkritome į tą duobelę.
– Dėl šios priežasties nusprendėte į komandą pasikviesti jaunas žaidėjas. Viena iš jų buvo Rimanto Kaukėno dukra Venessa. Kokio tai potencialo žaidėja jūsų akimis?
– Milžiniško potencialo... Žinant, kad jai tik 14 metų ir kokias ji iki šiol sužaidė neblogas rungtynes. Aš nežinau ir nematau to vaiko lubų. Bet tikrai žinau, kad jos yra labai toli. Plius žinant ir tai, kad ji turi darbinę etiką. Ji turi pareigas, atsakomybes ir yra sportininko pavyzdys. Toks sportininkas ir turi būti. Aš labai jai palinkėsiu sveikatos, kad ligos ir traumos ją aplenktų ir sužibtų dar viena žvaigždutė Lietuvos padangėje.
