Lietuvos moterų krepšinio rinktinė sostinėje pradėjo pasiruošimą 2025 m. Europos čempionato atrankos varžybų langui. Šios komandos vyr. treneris Rimantas Grigas prieš mūšį su belgėmis aptarė atjaunėjusią rinktinę, grįžusią Justę Jocytę ir pažvelgė į situaciją grupėje.
„Džiaugiuosi, kad merginos atvažiuoja, aišku, ne visos galėjo į stovyklos pradžią, bet po truputį susirinks ir tikėkimės pasiruošime rungtynėms prieš belges, kurios yra vienos stipriausių pasaulyje, – kalbėjo Grigas. – Pasitikrinsime savo jėgas be Gintarės Petronytės, be Gabrielės Šulskės, be Kamilės Nacickaitės, rinktinėje vyksta kartų kaita.
Norisi pergalės. Tačiau viskas turi sueiti į vieną tašką, jog galėtum pasipriešinti arba laimėti prieš jas. Tai stipri komanda, jei stebėjote olimpiadą matėte kokio tai lygio krepšininkės, bet viskas yra įmanoma.“
Į nacionalinę moterų rinktinę po pertraukos grįžo Jocytė. Gynėja su rinktinės marškinėliais paskutinį kartą žaidė 2023 m. vasario 12 d., kuomet kovojant dėl patekimo į Europos čempionatą lietuvės nusileido Ukrainos rinktinei.
„Labai sunku pasakyti kokia Justės forma, nes šiandien ji ateis į pirmąją treniruotę, – apie sugrįžusią Jocytę kalbėjo specialistas. – Matysime, aš galvoju, ką ji demonstruoja žaisdama už savo klubą, nuteikia optimistiškai. Kadangi Lietuvos moterų krepšinyje ji yra viena iš perspektyviausių, turėtų duoti nemažai naudos bei padėti rinktinei pasiekti tą rezultatą, kurį esame užsibrėžę.“
Be pralaimėjimų C grupėje žengianti Lietuvos rinktinė lapkričio 7 d. susikaus su 2023 m. Europos čempionėmis belgėmis, o lapkričio 10 d. – su Azerbaidžano rinktine.
Į pagrindinį turnyrą per kvalifikaciją žengs aštuonių atrankos grupių nugalėtojos ir keturios geriausią rezultatą pasiekusios antrųjų vietų rinktinės. Lietuvės pastarąjį kartą Europos čempionate žaidė dar 2015 metais.
– Matėme belgių sudėtį, ką manote apie ją ir koks yra planas prieš šias varžoves?
– Pamatysite, po truputį ruošiame planą, bet turime ir Giedrę Labuckienę, ir Eglę Šventoraitę, jos nebus kažkuo prastesnės, jei įneš kovingumą tada mes galėsime kautis. Svarbiausia bus atlaikyti jų fiziškumą ir greitą žaidimą, jei pavyks jas pristabdyti, įvelti į mūsų stilių, tad rezultatas gali būti palankus.
– Užsiminėte, jog netekote kelių rinktinės lyderių, varžovėms dabar yra paprasčiau analizuoti mūsų rinktinę, o gal yra atvirkščiai?
– Nežinau, praktiškai praėjusį langą turėjome tik Petronytę, nebuvo nei Kamilės Nacickaitės, nei Justės Jocytės. Kažkas ateina, o kažkas išeina, todėl čia jau jų problemos, kaip jie analizuos. Mums svarbiausia pasiruošti prieš jas ir garbingai startuoti.
– Rinktinėje vyksta kartų kaita, kaip viskas dabar atrodo jūsų akimis?
– Kai buvo Petronytė, vaizdas dar nelabai keitėsi, o pagrindinį krūvį nešusios žaidėjos išeina ir dabar daugiau jo krenta ant atsarginių ir tai viską parodys. Mano manymu, Šventoraitė ir Daugilė Ūsė yra stiprios vidurio puolėjos, kurios gali pakeisti Petronytę ir sėkmingai padėti komandai.
– Turime vieną Eurolygos žaidėją Moniką Grigalauskytę, kodėl jos rinktinėje ir kaip priėjote prie šio sprendimo?
– Pas ją visada yra kažkokių problemų, taip pat ir žaidėjos amžius, dideli krūviai. Vasarą dalyvavo 3x3 krepšinyje ir kartais geriau ateina motyvuotos žaidėjos su dideliu noru nei pervagusios, kurios visgi ne pilnai atsiduos.
– Nors Gintarės Petronytės aikštelėje neturėsite, kaip vien jos buvimas prie komandos padeda tiek jums, tiek krepšininkėms?
– Gintarė yra Gintarė, ji visada buvo aikštelėje ir už jos. Dabar jos vaidmuo keičiasi, aikštelėje negalės nieko daryti, bet rūbinėje, ant suoliuko, treniruočių procese merginoms ji padeda savo patirtimi, motyvuoja jas. Labai džiaugiuosi, jog Gintarė yra rinktinėje ir jos dėka lygis nekris.
– Kalbant apie žaidimą, kiek dabar keisis jūsų žaidimas neturint nei Petronytės, nei Nacickaitės?
– Šią vasarą į stovyklą bandėme surinkti kuo daugiau žaidėjų, nepavyko visų surinkti, bet ką turėjome, sužaidėme dvejas rungtynes Slovėnijoje, optimistiškai nuteikė ir kitos krepšininkės, tik reikia daug dirbti, stengtis, ruoštis. Jos vis tiek yra patyrusios, nėra taip, jog iš mokyklos suolo jos ateina iškart į komandą, jos žaidžia klubuose, užsienyje, Justė (Jocytė) išvis yra Europoje žinoma krepšininkė. Galvoju, kad ji ir Laura Juškaitė, kurios dar laukiame ir ji tik rytoj bus treniruotėje, yra žaidėjos iš didžiosios raidės. Laura bus mūsų kapitonė, tad visus tuos dalykus dar Petronytė atlieka iš senų laikų.
– Gabrielė Šulskė taip pat neprisijungė prie rinktinės, kodėl?
– Jau paskutiniame lange ji atsisakinėjo, tada man ją pavyko prikalbinti. Tačiau amžius vis tiek ateina ir ji koncentruojasi į 3x3 krepšinį. Jos su Kamile atidavė viską, norėdamos patekti į olimpines žaidynes. Galbūt per didelis krūvis, ji pasirinko žaisti nebe „Kibirkštyje“, o Panevėžyje, nori mažiau treniruočių, mažesnio krūvio, mažiau rungtynių. Matosi, kad žaidėja po truputį nori baigti savo karjerą.
– Šios trečiosios rungtynės atrankos lange tikriausiai bus kertinės matant visą grupės paveikslą?
– Bendras grupės paveikslas bus žiemą, kai pasieksime finišo tiesiąją turėsime du svarbius mačus. Prie geros situacijos grupėje mums pakanka laimėti prieš Azerbaidžaną ir lenkes, ir mes galime patekti į finalą nežiūrint kaip sužaisime su belgėmis. Stengsimės ir darysime viską, kad prieš jas laimėtume. Varžovas – rimtas ir jei merginos rodys gerą krepšinį ir pralaimės, aš tik džiaugsiuos. Turime šansą žiemą vyksiančiame lange ir kai jas priimsime pas save. Turėsime dvi rungtynes namie ir palankų tvarkaraštį, tad turime visus šansus patekti.
