Prabėgusi vasara Lietuvos jaunimo krepšinio rinktinėms buvo ypatinga, o ją vainikavo U16 Europos merginų čempionato B divizione iškovotas aukso medalis.
Edvino Justos vadovaujama Lietuvos jaunučių rinktinė laimėjo visas 7 žaistas rungtynes ir pergales vidutiniškai švęsdavo 22 taškų skirtumu.
Lietuvės Stambule (Turkija) ne tik iškovojo titulą, bet ir bilietą į elitinį A divizioną, iš kurio U16 Lietuvos rinktinė buvo iškritusi 2022 m.
Su ltu.basketball svetaine kalbėjęs vyriausiasis rinktinės treneris E. Justa papasakojo apie auksinę sėkmę nulėmusias priežastis ir išgyventas emocijas čempionato metu.
– Ar jau spėjote atsigauti po čempionato? – ltu.basketball paklausė U16 Lietuvos rinktinės trenerio E. Justos.
– Viskas tvarkoje, kitaip būti negali (šypsosi). Džiaugiamės, kad čempionatas susiklostė solidžiai ir sėkmingai. Užtikrintai rinkom taškus, užtikrintai gynėmės ir įgyvendinome, ką reikėjo. Labai svarbu, kad stresinių situacijų metu nepasimetėme ir išlaikėme savo lygį. Mes netgi turėjome tokį šūkį: „Toks yra mūsų lygis ir mes negalim jo nuleisti. Turim tik kilti.“
– Prieš išvykdamas į čempionatą tik užsiminėte, kad norėtumėte pakovoti dėl A diviziono, tačiau to tikrai neakcentavote. Čempionate visos rinktinės buvo nugalėtos pakankamai įtikinamai. Ar tai buvo sąmoninga taktika – nesukelti merginoms papildomo spaudimo?
– O kam to papildomo spaudimo? Vis tiek merginos viską supranta – į čempionatą niekada nevažiuoji šiaip paturistauti, važiuoji laimėti ir kuo geriau pasirodyti. Mums pavyko sportinę formą pagerinti jau čempionato metu. Mus šiek tiek išmušė iš vėžių tai, kad čempionatą pradėjome vėliau nei kitos rinktinės.
Po paskutinių kontrolinių rungtynių su Portugalija varžybinio ritmo neturėjome savaitę ir tai jautėsi pirmajame susitikime su Ukraina. Pirmos rungtynės buvo labiau nervingos, bet vėliau susitvarkėme su emocijomis, įsibėgėjome ir viskas ėjo tik geryn.
– Stebint iš šalies atrodė, kad esate visa galva stipresni už visas likusias čempionato rinktines. Kas lėmė tokį pranašumą?
– Treniruočių procesas buvo sudėliotas tvarkingai ir logiškai. Pasiteisino tam tikri gynybiniai sprendimai – tik kartą praleidome daugiau nei 60 taškų ir vidutiniškai varžovėms leisdavome įmesti tik po 53 taškus. Puolimo taktiką pasirinkome atsižvelgdami į geriausias komandos savybes, kurias mes turėjome.
Kai dabar pagalvoji, mūsų tikrasis finalas buvo su Turkija. Pusfinalis buvo sunkiausias etapas tiek emociškai, tiek fiziškai.
– Finale po dviejų kėlinių prieš bulgares turėjote minimalų deficitą (31:32). Prieš čempionatą akcentavote, kad krepšininkės turi labai stiprų charakterį. Tas charakteris pasireiškė būtent antroje finalo pusėje?
– Buvo ir daugiau sunkių momentų – rungtynėse su Turkija, Graikija, grupės etape su ta pačia Bulgarija. Bulgarės trečiajame kėlinyje pirmavo 7 taškais, tačiau po kėlinio jau mes turėjome 7 taškų pranašumą. Mes rūbinėje kalbėjome, kad trečiasis kėlinys bus pats svarbiausias finalo kėlinys. Krepšininkės yra labai valingos, kantrios, nebijo kontakto, o pačios jo ieško ir tą kontaktą inicijuoja. Tai labai išryškėjo stresinėse situacijose, o laimėjo charakterių ir įgūdžių dermė.
– Kam dar be krepšininkių norėtumėte padėkoti už šią auksinį čempionatą?
– Visam komandos personalui – Ilonai Rimšienei, kuri buvo tarsi visų krepšininkių mama ir draugė. Martynai Kravčenkaitei už tai, kad rūpinosi krepšininkių sveikatos būkle ir reabilitacija. Fizinio rengimo treneriui Ernestui Barkui – už atliktą nematomą, bet labai svarbų darbą ruošiant žaidėjas. Komandos vadovui Sauliui Kuzminskui – už puikiai sudėliotą logistiką ir kitus techninius dalykus. Remigijui Bardauskui – už sėkmingą skautingo darbą, nes jis tikrai praleido daug bemiegių naktų. Dėkojame ir Gintarei Petronytei, kuri mums padėjo pasiruošimo etape.
Didelis dėkui asociacijai „Lietuvos krepšinis“, kuri sudarė idealias sąlygas pasiruošti. Ypatingas ačiū merginų tėveliams. Jie visada išliko kartu, įnešė pozityvumo, motyvavo, skatino niekada nepasiduoti. Dėkoju ir visiems žmonėms, bendruomenei, kurie tikrai palaikė, džiaugėsi ir sveikino.
– Iš kokių žinomų Lietuvos krepšinio žmonių sulaukėte sveikinimų?
– Oi… Klausimas, iš ko tų sveikinimų nesulaukėme (juokiasi). Kazys Maksvytis stebėjo pusfinalio rungtynes, daug krepšinio pasaulio žmonių palaikė ir sveikino. Treneriai ir merginos susilaukė labai daug žinučių, tas susidomėjimas, matomumas ir palaikymas akivaizdžiai jautėsi. Tą rodo ir „YouTube“ transliacijų peržiūrų skaičius – pusfinalį ir finalą žiūrėjo apie 30 tūkstančių žmonių.
– Ką jums, kaip treneriui, reiškia ši pergalė?
– Rinktinių lygmenyje man tai yra geriausias pasiekimas. Man, kaip treneriui, ypatingai smagu, kad treniruočių procesas davė rezultatą. Merginos tikrai pavyzdingai vykdė nurodymus. Iš tikrųjų su šia rinktine link tikslo ėjome dvejus metus. Žaidimo kreivė kilo į viršų ir tai man teikia papildomos motyvacijos, nes matau, kad įdėtas darbas duoda rezultatų.
– Ar siejate savo ateitį dirbant merginų ir moterų krepšinyje?
– Man labai patinka darbas merginų krepšinyje. Tikrai sieju ateitį ir treniravimą su merginų krepšiniu. Kaip sakiau, gavau dar daugiau motyvacijos ir norisi judėti toliau.
– Koks jausmas užkopti ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio ir giedoti Tautišką giesmę?
– Tai – neapsakomas jausmas. Tiesiog laimė. Anksčiau tokių stiprių emocijų krepšinyje nesu patyręs. Pirmą kartą teko išgyventi tokį jausmą ir labai patiko visiems kartu giedoti ir tai patirti. Linkiu visiems tą jausmą patirti, nes tai yra kažkas ypatingo. Labai džiaugiamės dėl to, ką padarėme. Gal iš šono atrodė, kad buvo lengva, bet į šitą rezultatą reikėjo įdėti tikrai labai daug pastangų ir bemiegių naktų.
– Treneri, tokios pergalės yra gera galimybė paskatinti mergaites domėtis krepšiniu ir jį išbandyti. Ką pasakytumėte mergaitėms ir jų tėvams?
– Tikrai verta ateiti į krepšinį ir išbandyti save, savo charakterį. Tai, kokias emocijas patyrė ši U16 Lietuvos rinktinė, gali patirti visos merginos. Taip, reikia įdėti daug pastangų, bet krepšinis yra puiki terpė formuoti ne tik savo krepšinio įgūdžius, bet ir žmogaus charakterį. Lietuvos moterų krepšinis šiuo metu yra labai kylantis ir aš labai tikiu mūsų moterų krepšinio ateitimi.
