Nuotr.: D. Lukšta
Nuotr.: D. Lukšta
Nuotr.: D. Lukšta
Nuotr.: D. Lukšta
Nuotr.: D. Lukšta
Klaipėdos „Neptūno“ vyriausiasis treneris Martynas Airošius šeštadienį „Betsafe-Baltijos lygos“ pusfinalyje šį sezoną antrą kartą gyvenk arba mirk rungtynėse bandys nuversti Gitauto Kievino treniruojamą Vilniaus „Kibirkštį“.
Sidabro medaliais pasidabinusios klaipėdietės pralaimėjo „Karalienės taurės“ finalą. Tačiau Baltijos fronte jos ketvirtfinalyje peržengė Talino „TalTech/NORDAID“ barjerą ir dabar turi šansą pasiekti revanšą tarptautinio turnyro pusfinalyje prieš vilnietes.
„Kiekviena komanda turi galimybę laimėti, todėl gerai vertinu savo komandos šansus, – prieš laukiančią kovą bendraudamas su moterulyga.lt kalbėjo M. Airošius. – Šį sezoną su „Kibirkštimi“ žaidėme jau ne vieną kartą, buvome ir laimėję, ir pralaimėję. Tos rungtynės visada yra ypatingos ir be galo jų laukiame.“
Pusfinalis tarp „Neptūno“ ir „Kibirkšties“ komandų startuos šeštadienį 13 val.
Pokalbyje su moterulyga.lt M. Airošius papasakojo apie laukiantį pusfinalį, išskirtinį „Neptūno“ ukrainietės kovingumą, nesustabdomą „Kibirkšties“ puolėją Gintarę Petronytę bei kvietimą treniruoti jaunimo rinktinę.
– „Karalienės taurės“ finale patyrėte pralaimėjimą prieš „Kibirkštį“. Ar komanda turi užgautų ambicijų po šio susitikimo?
– Taip, tos ambicijos visada yra, nepaisant to, ar tai „Karalienės taurė“, ar reguliariojo sezono rungtynės. Prieš „Kibirkštį“ visada turime ambiciją laimėti.
– Kuriai iš Rygos komandų kitame pusfinalio etape prognozuojate patekimą į finalą ir kodėl?
– Iš tikrųjų sunku prognozuoti. Rygos TTT sezoną pradėjo slogiai, bet nusipirko pajėgų žaidėjų ir visi pamatėme dabar žymiai geresnį jų žaidimą. Kadangi TTT legionierės – pakankamai aukšto lygio, todėl jos turi pranašumą prieš RSU ekipą. Bet iš kitos pusės, RSU jau antri metai iš eilės turi mažai pakitusią sudėtį. Šį sezoną jos tai puikiai įrodinėja ir žaidžia be didesnių bangelių. Vertinant sudėtį TTT turi pranašumą, bet pagal viso sezono žaidimą persvara atitenka RSU. Šansai – 50 prieš 50.
– Jūsų auklėtinė ukrainietė Viktoria Balaban šiuo metu demonstruoja geriausią savo versiją. Kuo ši žaidėja yra išskirtinė jūsų akimis ir ar pasikviesdami ją tikėjotės iš jos tiek pagalbos?
– Viktoria visą šį sezoną žaidžia neblogai. Sutinku, kad pastarąjį mėnesį yra ženkliai pakilęs jos rezultatyvumas ir pastaruoju metu ji demonstruoja gerą formą. Ji išsiskiria savo mentalitetu. Apskritai ukrainietės būna kovingos, todėl ji labai tinka prie mūsų kovingos komandos. Ji tikrai myli krepšinį ir mėgsta jį žaisti.
Kai prieš sezoną ją kviečiausi, jau tada mačiau, kad Viktoria – labai talentinga žaidėja. Aišku, kaip ir visoms žaidėjoms, yra dalykų, su kuriais jai dar reikia dirbti, bet daugiau mažiau to iš jos ir tikėjausi.
– Gintarė Petronytė „Adma Moterų lygoje“ ir „Betsafe-Baltijos lygoje“ neranda sau lygių varžovių. Ar galima būtų sakyti, kad jums kaip strategui šį sezoną tai vienas sudėtingiausių uždavinių?
– Pasakysiu atvirai, manau, kad jos sustabdyti yra neįmanoma. Mano kaip trenerio didžiausias sezono iššūkis yra kiek įmanoma daugiau apsunkinti jai gyvenimą ir bandyti pristabdyti. Nemanau, kad įmanoma ją sustabdyti.
– Kai penktą kartą susitinkate su tuo pačiu varžovu per vieną sezoną, ar dar įmanoma kažkaip nustebinti oponentą taktiniais sumanymais, ar visgi komandos viena apie kitą per daug gerai žino?
– Prieš „Karalienės taurę“ varžovų treneris (G. Kievinas – aut. past.) labai gerai apibūdino situaciją. Serijoje gal ir būtų kažkuo įmanoma nustebinti, bet minimaliai. Į vienerias rungtynes daugiau dedasi psichologija ir atsinešta emocija į rungtynes. Tai – didžiausias faktorius.
– Artėjant svarbiausioms sezono kovoms, kiek esate patenkintas įgyta komandos sportine forma?
– Esu labai patenkintas. Kai pirmaisiais metais tapau vyriausiuoju treneriu, gavau tokią komandą ir kažkiek pavyko dar pačiam ją susirinkti, tai kiekviena žaidėja esu labai patenkintas. Esu laimingas, kad jos man ypatingai padeda pirmuosius metus. Realiai nieko nenorėčiau keisti. Tai, ką mes išgyvenome šį sezoną, nekeisčiau į nieką.
– Tai jums pirmas pilnas sezonas, kai esate vyr. treneris komandoje. Kiek jaučiatės pats patobulėjęs palyginus su praėjusiu sezonu?
– Labai investuoju į save, kad galėčiau toliau tobulėti kaip treneris. Palyginus praėjusį ir šį sezoną, tai didžiausias iššūkis – pritaikyti įgytas žinias. Vadovavimas per rungtynes ir komandos valdymas – tai didžiausi iššūkiai. Bet šis iššūkis visada lydės karjeroje ir kiekvienas treneris su tuo susiduria kiekvieną sezoną. Faktas, kad klaidų neišvengsi, nes klysta ir žaidėjai, ir treneriai, tačiau svarbiausia – mokėti priimti kritiką ir tuo pačiu būti savikritiškas, nenustoti tobulėti.
– Kuriame aspekte jūsų išmokta teorija ir įgyta praktika labiausiai prasilenkė šį sezoną?
– Suprasti lygių skirtumus. Jeigu vienas dalykas tinka LKL, tai nebūtinai jis tiks pas merginas. Jeigu tai tinka pas merginas, tai gali netikti NKL. Tai – supratimas, kas ir kur gali būti pritaikoma. Kažką gero pamatai, sužinai ir nori pritaikyti, bet diegdamas nepastebi, kad tai tikrai neveiks.
– Šį sezoną su komanda debiutavote Šiaurės Europos lygoje, kur pasidabinote sidabro medaliais. Ar prieš startuojant turėjote lūkesčių?
– Tikslas buvo vienas ir mes jį įgyvendinome. Tai buvo ne iš vadovų ar žaidėjų, o aš turėjau vidinį tikslą. Aišku, gal kažkiek tas tikslas nuskambėjo maksimalistiškai, kai pasakiau artimiems žmonėms. Dirbame, žaidžiame ir tobulėjame tik dėl aukščiausių tikslų. Jau prieš sezoną tyliai svajojau.
– Gavote kvietimą treniruoti Lietuvos U20 jaunimo merginų rinktinę. Ar tikėjotės sulaukti tokio šanso?
– Taip. Iš tikrųjų tikėjausi gauti kitą rinktinę, nes kažkada klausiau Mindaugo Balčiūno interviu ir jis minėjo, kad pradedantys treneriai gaus jaunimą, tokias kaip U16 rinktines. Patyliukais galvojau, kad galiu sulaukti šanso, bet nesitikėjau U20 rinktinės kvietimo. Buvo netikėta, bet smagu. Seniai apie tai svajojau. Dar prieš atvykdamas į „Neptūną“ svajojau kada nors treniruoti jaunimo rinktinę. Tai išsipildė.
