„Kai tu tikrai ko nors trokšti visa širdimi, visas pasaulis slapta padeda tau įgyvendinti šį troškimą“, – tokiais rašytojo Paulo Coelho žodžiais būtų galima apibūdinti tai, ką šiemet nuveikė LCC tarptautinio universiteto komanda: pirmą kartą pasidabinta bronzos medaliais Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionate ir per lygos uždarymo šventę įteiktas geriausios metų organizacijos titulas.
LCC tarptautinio universiteto moterų komanda gyvuoja vos trejus metus ir jau spėjo palikti įrašą moterų krepšinio metraščiuose.
„Vakarų ekspresas“ nusprendė pakalbinti šios komandos vadovą klaipėdietį Marių Tamolį ir plačiau paanalizuoti sėkmės priežastis, ateities vizijas ir moterų krepšinio perspektyvas Klaipėdoje.
– Per lygos uždarymo šventę LCC tarptautinio universiteto moterų krepšinio komandai buvo įteiktas geriausios metų organizacijos titulas. Ką tau pačiam ir visai LCC komandai tai reiškia?
– Mums visiems kartu ir man asmeniškai tai yra patvirtinimas, kad judame teisinga linkme. LCC tarptautinio universiteto moterų krepšinio komanda „Moose“ dar labai jauna. Pergalių dar neturime daug, bet šio sezono pasiekimai ir rezultatai labai džiugina.
Į Lietuvos krepšinio pasaulį atnešėme naują profesionalių atletų studentų modelį. Tikiu, kad būtent šitas mums dar naujas modelis ir aplink jį sukurta organizacija ir atvedė iki šio itin mums svarbaus įvertinimo. Komandos pasiektas rezultatas yra visos organizacijos bendro darbo rezultatas.
LCC tarptautinis universitetas suteikia puikias galimybes studijuoti studentams atletams iš viso pasaulio – tai padeda mums pritraukti jaunas profesionalias krepšininkes, kurios siekia ir profesionaliai sportuoti, ir įgyti aukštąjį išsilavinimą. Taip pat universitete turime puikią profesionaliam krepšiniui sukurtą infrastruktūrą. Čia - organizacijos šaknys.
Į komandą suburtas krepšininkes ruošia geriausi savo srities profesionalai – fizinio parengimo treneris Robertinas Vilimas ir kineziterapeutė Kristina Jučienė. Kristinos ir Robertino duetas užtikrina, kad merginos būtų pasirengusios intensyvioms treniruotėms ir rungtynėms. Na, o trenerių komanda jau dirba savo darbą, užtikrindama augantį merginų profesionalumą.
Reikšminga dalis mūsų organizacijos nėra matoma. Mes esame universiteto dalis, taigi ir universiteto finansų skyrius, ir kolegos Komunikacijos skyriuje, ir projektų vadovai – visi dirbame išvien.
– LCC komanda renka daugiausiai žiūrovų Lietuvos moterų krepšinio lygoje. Išduokite, kaip Jums tai pavyksta? Ką patartumėte kitoms komandoms, kad jų sirgaliai būtų tokie ištikimi?
– Esame nusiteikę strategiškai dirbti siekdami moterų krepšinio Lietuvoje populiarinimo. Kol kas moterų krepšinio rungtynės didelių žiūrovų srautų nesulaukia. Tikiuosi, nuoseklaus ir sutelkto darbo dėka ši situacija keisis. Yra krepšinio komandų, kurios yra prisišliejusios prie universitetų. Mūsiškė yra universiteto dalis - esminė universiteto dalis.
Kai tik nebūna išvykusi iš šalies, mūsų rungtynes Klaipėdoje visada stebi rektorė dr. Marlene Wall, būrys universiteto dėstytojų su šeimomis, patys studentai – juk rungtyniauja jų studentės, kursiokės, kambariokės, draugės.
Net universiteto valdybos nariai, kurie Lietuvoje susirenka du kartus per metus, niekada nepraleidžia mūsų rungtynių. Esame bendruomenės dalis. Tikriausiai dėl to žiūrovų ir palaikymo mūsų rungtynėse ir būna daugiausia. Svajojame apie didesnius skaičius.
Džiugina, kad mūsų universiteto bendruomenei krepšinis yra svarbu, bet norime, kad pas mus vykstančios rungtynės taptų platesnės bendruomenės susibūrimų vieta. Tikslingai dirbsime ir kviesime pas mus atvykti jaunąsias moksleivių lygos krepšininkes, jų šeimas ir trenerius.
Stengiamės, kad mūsų rungtynės būtų smagios ir prasmingos - organizuojame įvairias mūsų bendruomenei svarbias socialines akcijas, pradžiuginame žiūrovus picomis, o juos visada linksmina, mūsų nuomone, pats geriausias komandos talismanas – briedis.
– Jūsų rektorė Marlene Wall – ištikima krepšinio sirgalė. Tokios rektorės galėtų pavydėti kiekvienas universitetas. Turbūt rektorė labai motyvuoja ir merginas?
– Žaisti LCC tarptautinio universiteto salėje, kur susirenka mūsų bendruomenė ir visus linksmina mūsų talismanas – briedis, visada smagu. Palaikymas, be abejonės, padeda ir motyvuoja visą komandą. Net išvykę rungtyniauti į kitus miestus mes žinome, kad vykstame atstovauti universitetui ir vežamės visos universiteto bendruomenės palaikymą.
– Subūrėte tituluotą trenerių štabą: vyr. treneris – Europos jaunių merginų čempionių strategas Vilius Stanišauskas, jo asistentė - 1997 metų Europos čempionė Lina Brazdeikytė, fizinio rengimo treneris Robertinas Vilimas – Lietuvos rinktinės trenerių štabo narys. Kaip pavyko juos prisivilioti?
– Tiek trenerių štabą, tiek ir pačią komandą suburti ir išlaikyti padeda keli susijungiantys faktoriai: miesto vizija ir strateginis palaikymas, profesionalus mūsų komandos kolektyvas ir LCC tarptautinio universiteto patrauklumas, nuolatiniai mūsų rėmėjai – „Gintaro baldai“ ir „Saulės butai“. Komandą formuoti pasidarė lengviau atsiradus moterų krepšinio programai. Prisijungę specialistai patikėjo vizija, ilgalaikiu projektu ir potencialu.
Tiek Lina Brazdeikytė, tiek Robertinas Vilimas atvyko į Klaipėdą, nes pamatė, kad yra profesionali organizacija, kurioje yra galimybės atsiskleisti, tobulėti net geriausiems specialistams. Su miesto finansavimu pavyko pritraukti ir stiprias krepšininkes.
Turime geriausius specialistus. Visi yra nuolat kviečiami pereiti į kitus krepšinio klubus. Man, kaip vadovui, tai didelis įvertinimas, kad mūsų specialistai yra vertinami ir matomi. Ir pats asmeniškai kasmet sulaukiu tikrai viliojančių pasiūlymų - už juos visus esu labai dėkingas. LCC tarptautiniame universitete dirbu jau 15 metų, bet man čia tikrai nėra kada nuobodžiauti.
Nuolat judame į priekį. Nauji iššūkiai, idėjos, pokyčiai - tai skatina ir norisi likti. Labai džiaugiuosi, kad dirbu tokioje organizacijoje ir smagu, kad esame pastebimi ir kaip organizacija, ir kiekvienas asmeniškai. Labai padeda ir pati LCC tarptautinio universiteto bendruomenė. Susirenkantys žiūrovai įkvepia.
Kolektyvui svarbu ir tai, kad mūsų komandoje žaidėjoms pavyksta suderinti mokslą su sportu ir matyti gražiai augančias jaunas asmenybes. Lina Brazdeikytė, Vilius Stanišauskas, Kristina Jučienė, Robertinas Vilimas – visi dirba su dideliu noru ir įsitraukimu. Jie renkasi kultūrą, kurioje yra pagarba, bendradarbiavimas ir didelė universiteto organizacija.
Pasitikėjimas, atvirumas ir gera atmosfera man svarbiausia – tai yra mūsų kolektyvo varomoji jėga. Rezultatai yra svarbu ir jie motyvuoja, bet atmosfera pas mus yra numeris vienas.
– Pakalbėkime apie komandos sudėtį. Kaip per studijas sugebate pakviesti geras žaidėjas?
– Europos Sąjunga dar 2012 metais suformavo dvigubos karjeros studentams atletams gaires, tačiau daug kur, taip pat ir Lietuvoje, jos dar sunkiai įgyvendinamos.
LCC tarptautiniame universitete mes esame sukūrę puikią sistemą, kuri padeda realiai įgyvendinti dvigubos karjeros modelį. Ne visoms profesionalioms krepšinio žaidėjoms šis modelis reikalingas, bet universiteto sukuriamos galimybės padeda pritraukti profesionalias krepšininkes, kurios siekia dvigubos karjeros.
Mūsų komandoje žaidžia ne tik lietuvės, bet ir mūsų universitete studijuojančios studentės iš Brazilijos, Kipro, Latvijos, Ukrainos, Serbijos. Šios krepšininkės tapo tikromis Lietuvos ir Klaipėdos miesto ambasadorėmis. Šiuo metu, pasibaigus semestrui universitete, dauguma mūsų žaidėjų vieši savo šalyse ir tikrai dalinasi puikiomis istorijomis apie Klaipėdos miestą.
LCC tarptautiniame universitete studijuojančios komandos žaidėjos yra dieninio skyriaus studentės, tačiau universitete yra sukurtos visos sąlygos derinti mokslus ir profesionalų sportą: treniruotės nevyksta paskaitų metu, krepšinio salę ir sporto bazę nuo paskaitų auditorių ir studentų bendrabučio skiria gal 100 metrų.
Tokia infrastruktūra ir universiteto politika sukuria visas sąlygas, būtinas tikram „dvigubos karjeros“ modeliui įgyvendinti. Merginoms, kurios siekia ir profesionaliai sportuoti, ir įgyti antrą specialybę, galime pasiūlyti puikias sąlygas. Tai tikrai padeda suburti profesionalią komandą.
Žinau, sklinda gandas, kad LCC tarptautiniame universitete krepšininkams sunku studijuoti. Taip, tik šitaip ir sukuriamas dvigubos karjeros modelis. Krepšininkės studijuoja kaip visi kiti studentai. Krūvis nemažas, bet jų akademiniai pasiekimai yra nuostabūs.
Geras pavyzdys yra mūsų sesės iš Brazilijos Maisa ir Maiara Dias. Viena jų žaidė Liepojoje, kita – „Neptūno“ krepšinio komandoje, bet abi pasirinko LCC komandą dėl galimybių derinti studijas universitete ir profesionalų sportą.
Kitas gražus pavyzdys – Lina Loceniece, kuri atvyko iš JAV NCAA pirmojo divizijono iš „Wagner“ koledžo. Ją pritraukė mūsų dvigubos karjeros modelis ir galimybė studijas derinti su profesionaliu krepšiniu būnant daug arčiau namų. Elizabete Bulane iš elitinio „Georgia Tech“ universiteto (JAV) praeitą vasarą pasirinko mus.
Žaidėja Kateryna Dike, atvykusi pas mus iš Ukrainos, nenorėjo studijuoti JAV, norėjo arčiau namų ir taip pat rado Amerikoje populiarų modelį pas mus universitete. Tas studijų ir profesionalaus krepšinio suderinamumas veikia. Merginoms labai svarbu yra išsilavinimas. Jų nereikia motyvuoti studijuoti.
– Kaip pavyko prisivilioti į Klaipėdą Lietuvos moterų rinktinės narę Lauritą Jurčiūtę?
– Laurita baigė Lietuvos sporto universitete bakalaurą, Klaipėdoje atliko praktiką ir čia liko.
– Iškovojote bronzos medalius, turbūt apetitas auga bevalgant. Turbūt vien bronzos medaliu neapsiribosite? Kitąmet norite dar aukščiau kilti? Kokia komandos vizija?
– Natūralu - į rungtynes visada vykstame norėdami laimėti. Apie ateinantį sezoną ir ambicijas kalbėti dar anksti, bet pamatę, ką sugebame, tikrai norime išlaikyti pasiektus rezultatus arba juos pagerinti. Suprantame, kad to paties siekia ir mūsų konkurentai – lengva tikrai nebus.
Kita vertus, labai džiugina didėjanti konkurencija moterų krepšinyje. Tik taip ir galime auginti moterų krepšinio populiarumą Lietuvoje. Mums reikia daugiau stiprių komandų, daugiau nenuspėjamų rungtynių ir atkaklių kovų. Manau, kad link to ir judame.
– Juk Klaipėdoje yra ir „Neptūno“ moterų komanda, kuri tapo šalies vicečempione. Ar Klaipėdai reikia dviejų profesionalių moterų komandų?
– Ir susitikimo su Klaipėdos meru Arvydu Vaitkumi metu miesto vadovas paklausė, ar Klaipėdos miestui tikrai reikalingos dvi profesionalios moterų krepšinio komandos. Klausimas tikrai teisingas, nes toks modelis nėra įprastas. Pažvelkime į rezultatą - moterų lygoje antrą ir trečią vietas užėmė dvi Klaipėdos komandos. Mes turime tapti moterų krepšinio sostine.
Turime tam visas galimybes. Manau, kad būtent šią sritį turėtumėm stiprinti ugdydami ir motyvuodami sporto vadybos profesionalus, ruošdami profesionalius trenerius, prisidėdami prie jauniausių talentų ugdymo, skatindami mergaičių ir merginų sportinį aktyvumą ir suteikdami joms galimybes siekti aukščiausių rezultatų būtent Klaipėdos mieste.
Jei miesto tikslas yra tiesiog turėti sėkmingai rungtyniaujančią moterų krepšinio komandą, galbūt pakaktų ir vienos komandos. Tačiau jei tikslas yra auginti moterų krepšinio bendruomenę, pritraukti geriausius specialistus, ugdyti talentus ir suteikti jiems visas galimybes tobulėti Klaipėdoje, galima sėkmingai turėti ir daugiau nei dvi komandas.
Puikus bendradarbiavimo pavyzdys – Karalienės taurės varžybos, kurios šiemet pirmą kartą vyko Klaipėdoje, LCC tarptautiniame universitete. Mums pavyko tik susitelkus ir dirbant kartu. Esu itin dėkingas Knašiaus krepšinio mokyklai, krepšinio klubui „Neptūnas“, Klaipėdos miesto savivaldybei, „Gargždų“ krepšinio klubui ir Lietuvos krepšinio krepšinio federacijai už produktyvų darbą kartu.
